palošius

×palõšius (l. pałasz) sm. (2) Ūd; I kardas: Palošius – tai pusantro metro ilgio, trijų pirštų pločio smailiu galu dviašmenis kardas su rankena rš. Jau rūdija kareivių palõšiai, tuoj vaina baigsis Švn. Ot gražius palošiùs nešioja apicieriai! Mrk. Mačiau saldotą su palošium Alv. Ant saulės palošiai tik žverbla Nmn. Palošių jis visuomet prisikabinęs nešiojasi Klvr. Viernas slūga su palošiu nukirto jam (smakui) galvą BM276. Aš nusėdau nuo žirgelio, išsitraukiau palošėlį ... pasikirsti dobilėlį MitV293.